MŪSŲ PRAKTIKOS SRITYS
Turime daugelio metų sukauptą patirtį teisinių paslaugų srityje. Ypatingą dėmesį skiriame Jūsų poreikiams, didžiuojamės pasiekdami nuoseklius, puikius rezultatus ir laikomės griežtų etinių bei teisinių normų. Naršykite mūsų praktikos sritis ir sužinokite daugiau apie tai, kaip mes galime jums padėti.
Netinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas, įsiskolinimų nepripažinimas, dalinis prievolės įvykdymas, piktybiškas vengimas atsiskaityti, užsitęsę šalių ginčai neretai sąlygoja situacijas kuomet skolos ikiteismine tvarka išieškoti tampa neįmanoma. Tokiu atveju siūlome teisminę skolos išieškojimo, skolos priteisimo paslaugą. Gavę skolą įrodančius dokumentus, parengsime ir pateiksime procesinius dokumentus Teismui (pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškinį dėl skolos priteisimo, atsiliepimus, prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir kt.). Mūsų specialistai prižiūrės teismo procesą, skolininko procesinius žingsnius, informuos Jus apie teismo sprendimus bei priimtas nutartis.
Jeigu turite pagrindo manyti, kad skolininkas teismo proceso metu gali elgtis nesąžiningai, imtis veiksmų turtui paslėpti ar sunaikinti, dėl kurių skolos nebegalėsite atgauti, verta apsvarstyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Tokį prašymą galima pateikti su ieškiniu arba dar tik planuojant kreiptis į teismą. Teismas pagal kreditoriaus prašymą per 3 dienas nuo tokio prašymo gavimo dienos nusprendęs pritaikyti laikinąsias apsaugos priemonės ir priėmus atitinkamą nutartį, kreditorius per 14 dienų turi kreiptis į antstolį, kuris priverstinai vykdo nutartį (areštuoja sąskaitas bei turtą skolos sumai ir t.t.). Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 144 str. nurodyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikinosios apsaugos priemonės yra apibrėžiamos kaip civilinėje byloje teismo pritaikyti apribojimai, draudimai, teisių ir veiksmų sustabdymas, įpareigojimai ir kitos CPK ar kituose įstatymuose nustatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-225/2009).
Kai teismas patenkina ieškinį ir išduoda vykdomąjį raštą arba įsiteisėja teismo priimtas teismo įsakymas, galima pradėti priverstinį skolos išieškojimą, taip kaip prašant areštuoti skolininko turtą, banko sąskaitas, gaunamas lėšas. Nuolat kontroliuojame skolų išieškojimo procesą, užtikriname galimų turto pirkėjų paiešką ir kontroliuojame, kad turtas būtų parduotas geriausiomis sąlygomis. Siekiame padėti identifikuoti skolininko galimus pajamų šaltinius, nustatyti apsimestinius sandorius, ar skolininko buvimo vietą. Esant poreikiui atstovaujame klientų interesus teisme, arbitraže, bankroto procedūrose – kreditorių susirinkimuose. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas
KODĖL VERTA RINKTIS MUS
Pranašumas
Esame nepriklausomi ir nešališki, todėl parenkame tik tai, kas labiausiai tinka ir atitinka Jūsų lūkesčius.
Patirtis
Turime daugelio metų sukauptą neįkainojamą veiklos patirtį, teisminę praktiką. Išieškota daugiau kaip 5 000 000 Eur. skolų, tai leido atverti naujus požiūrius, metodikas ir galimybes.
Gebėjimas
Mūsų teisininkai vertinami už įžvalgumą, gebėjimą net ir pačioje beviltiškiausioje situacijoje atkapstyti Klientą gelbėjančių argumentų.
KAIP MES DIRBAME
Registruojate skolą
Jums tereikia užpildyti skolos registracijos formą, bei prisekti turimus skolą įrodančius dokumentus.
Pateikiame pasiūlymą
Išanalizavę pateiktą informaciją, pateikiame pasiūlyma skolos išieškojimui ar skolos pirkimui.
Atgaunate pinigus
Skolos pirkimo atveju – sutarties pasirašymo metu, pinigus atgaunate tą pačią darbo dieną.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
MOKĖJIMŲ, ATLIEKAMŲ PAGAL KOMERCINIUS SANDORIUS, VĖLAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2012 m. spalio 17 d. Nr. XI-2287
Vilnius
(Žin., 2003, Nr. 123-5571; 2004, Nr. 116-4335)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą ir jį išdėstyti taip:
LIETUVOS RESPUBLIKOS
MOKĖJIMŲ, ATLIEKAMŲ PAGAL KOMERCINES SUTARTIS,
VĖLAVIMO PREVENCIJOS
ĮSTATYMAS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šio įstatymo tikslas – nustatyti atsiskaitymo terminus už pagal komercines sutartis perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, nustatyti palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, jų skaičiavimo tvarką ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai.
2. Šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai.
3. Šis įstatymas netaikomas:
1) sandoriams su vartotojais, perkančiais prekes, paslaugas ar darbus nesusijusiems su verslu ar profesija savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti;
2) palūkanoms, susijusioms su mokėjimais pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą ir Lietuvos Respublikos čekių įstatymą;
3) palūkanoms, susijusioms su mokėjimais nuostoliams atlyginti, taip pat su draudimo įmonių mokamomis draudimo išmokomis;
4) mokėjimams, kai skolininkui iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla ir kai skolininkui vykdomos bankroto procedūros ne teismo tvarka;
5) žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartims, kurių vykdymą nustato Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas.
4. Įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Komercinė sutartis – ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sutartis, pagal kurią už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai.
2. Lygiavertis mokėjimo reikalavimo dokumentas (toliau – lygiavertis dokumentas) – Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytus privalomus rekvizitus turintis apskaitos dokumentas (ne sąskaita faktūra), kuriame nurodomas reikalavimas sumokėti už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus.
3. Mokėtina suma – pinigų suma ar jos dalis, kuri turi būti sumokėta per komercinėje sutartyje ar įstatymuose nustatytą mokėjimo laikotarpį, įskaitant rinkliavas ar kitus mokesčius, nurodytus sąskaitoje faktūroje arba lygiaverčiame dokumente.
4. Pavėluotas mokėjimas – mokėjimas praleidus įstatymuose ar komercinėje sutartyje nustatytą mokėjimo už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus laikotarpį, kai kreditorius įvykdė įstatymuose ir (ar) komercinėje sutartyje jam nustatytas pareigas ir laiku negavo jam priklausančios mokėtinos sumos, išskyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti.
5. Pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – Lietuvos banko nustatyta vienos nakties atpirkimo sandorių atpirkimo palūkanų norma, padidinta 8 procentiniais punktais.
6. Ūkio subjektas – asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla.
7. Viešasis subjektas – Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyta perkančioji organizacija.
3 straipsnis. Teisės į palūkanas atsiradimas ir šiame įstatyme nustatytų palūkanų skaičiavimas
1. Pasibaigus šio įstatymo 4 straipsnyje ir 5 straipsnio 1, 3 ar 4 dalyse nurodytiems laikotarpiams, kreditorius turi teisę į komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytas palūkanas be įspėjimo skolininkui, jeigu kreditorius:
1) ir įvykdė komercinėje sutartyje ir (ar) įstatymuose jam nustatytas pareigas,
2) ir laiku negavo jam priklausančios mokėtinos sumos, išskyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti.
2. Jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos.
4 straipsnis. Mokėjimo laikotarpis ir palūkanų skaičiavimas komercinėse sutartyse tarp ūkio subjektų
1. Komercinėje sutartyje tarp ūkio subjektų nustatytas mokėjimo už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus laikotarpis negali būti ilgesnis negu 60 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo dienos, išskyrus atvejus, kai dėl to komercinėje sutartyje aiškiai susitariama kitaip ir jeigu tai nėra nesąžininga kreditoriaus atžvilgiu pagal šio įstatymo 9 straipsnio nuostatas.
2. Jeigu komercinėje sutartyje tarp ūkio subjektų mokėjimo diena arba laikotarpis nenustatyti, komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos:
1) praėjus 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai skolininkas gauna sąskaitą faktūrą arba lygiavertį dokumentą;
2) jeigu sąskaitos faktūros arba lygiaverčio dokumento gavimo diena neaiški, – praėjus 30 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo dienos. Sąskaitos faktūros arba lygiaverčio dokumento gavimo diena yra laikoma neaiškia, jeigu sąskaita faktūra arba lygiavertis dokumentas skolininkui išrašytas ir išsiųstas nesinaudojant elektroninėmis priemonėmis;
3) jeigu skolininkas sąskaitą faktūrą arba lygiavertį dokumentą gauna anksčiau, negu jam pateiktos prekės, suteiktos paslaugos ar atlikti darbai, – praėjus 30 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo dienos;
4) jeigu įstatymuose ar komercinėje sutartyje yra nustatyta priėmimo ar patikrinimo procedūra, kuria turi būti patikrinta, ar prekės, paslaugos ar darbai atitinka komercinės sutarties sąlygas, ir jeigu skolininkas gauna sąskaitą faktūrą arba lygiavertį dokumentą anksčiau arba prekių, paslaugų ar darbų priėmimo ar patikrinimo dieną, – praėjus 30 kalendorinių dienų nuo prekių, paslaugų ar darbų priėmimo ar patikrinimo dienos.
5 straipsnis. Mokėjimo laikotarpis komercinėse sutartyse tarp ūkio subjektų ir viešųjų subjektų
1. Komercinėse sutartyse, kai prekių pirkėjas, paslaugų gavėjas ar darbų užsakovas yra viešasis subjektas, numatyti mokėjimai už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus turi būti atlikti ne vėliau kaip:
1) per 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai prekių pirkėjas, paslaugų gavėjas ar darbų užsakovas gauna sąskaitą faktūrą arba lygiavertį dokumentą;
2) jeigu sąskaitos faktūros arba lygiaverčio dokumento gavimo diena neaiški, – per 30 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo dienos. Sąskaitos faktūros arba lygiaverčio dokumento gavimo diena yra laikoma neaiškia, jeigu sąskaita faktūra arba lygiavertis dokumentas skolininkui išrašytas ir išsiųstas nesinaudojant elektroninėmis priemonėmis;
3) kai prekių pirkėjas, paslaugų gavėjas ar darbų užsakovas sąskaitą faktūrą arba lygiavertį dokumentą gauna anksčiau, negu jam pateiktos prekės, suteiktos paslaugos ar atlikti darbai, – per 30 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo dienos;
4) jeigu įstatymuose ar komercinėje sutartyje yra nustatyta priėmimo ar patikrinimo procedūra, kuria turi būti patikrinta, ar prekės, paslaugos ar darbai atitinka komercinės sutarties sąlygas, ir jeigu prekių pirkėjas, paslaugų gavėjas ar darbų užsakovas gauna sąskaitą faktūrą arba lygiavertį dokumentą anksčiau arba prekių, paslaugų ar darbų priėmimo ar patikrinimo dieną, – per 30 kalendorinių dienų nuo prekių, paslaugų ar darbų priėmimo ar patikrinimo dienos.
2. Komercinėse sutartyse tarp ūkio subjektų ir viešųjų subjektų draudžiama nustatyti datą, laiką ar įvykį, kada sąskaita faktūra arba lygiavertis dokumentas laikomi gautais. Jeigu tai yra nustatyta, tokia komercinės sutarties sąlyga laikoma negaliojančia ir mokėjimai už parduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus turi būti atlikti per šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytus laikotarpius.
3. Komercinėje sutartyje tarp ūkio subjektų ir viešųjų subjektų nustatytas mokėjimo laikotarpis negali būti ilgesnis negu šio straipsnio 1 dalyje nustatyti laikotarpiai, išskyrus atvejus, kai dėl to komercinėje sutartyje aiškiai susitariama kitaip, jeigu tai yra objektyviai pagrįsta, atsižvelgiant į konkretų komercinės sutarties pobūdį ar ypatumus, ir jeigu bet kuriuo atveju mokėjimo laikotarpis neviršija 60 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo dienos.
4. Jeigu komercinėje sutartyje tarp ūkio subjektų ir viešųjų subjektų nustatytas mokėjimo laikotarpis viršija 60 kalendorinių dienų, tokia komercinės sutarties sąlyga laikoma negaliojančia ir mokėjimai už parduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus turi būti atlikti per šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytus laikotarpius.
6 straipsnis. Priėmimo ar patikrinimo procedūros terminas
Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos priėmimo ar patikrinimo procedūros terminas negali būti ilgesnis negu 30 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo dienos, išskyrus atvejus, kai komercinėje sutartyje, kai ji sudaroma tarp ūkio subjektų, ar komercinėje sutartyje ir viešųjų pirkimų dokumentuose, kai komercinė sutartis sudaroma tarp ūkio subjektų ir viešųjų subjektų, aiškiai nustatoma kitaip ir jeigu tai nėra nesąžininga kreditoriaus atžvilgiu pagal šio įstatymo 9 straipsnio nuostatas.
7 straipsnis. Išieškojimo išlaidų kompensavimas
1. Kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą (arba lygiavertę sumą litais, apskaičiuotą pagal teisės į palūkanas atsiradimo metu Lietuvos banko skelbiamą oficialų lito ir euro santykį).
2. Be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.
8 straipsnis. Mokėjimas dalimis
Jeigu komercinėje sutartyje yra nustatytas mokėjimas dalimis ir komercinėje sutartyje nustatytą mokėjimo dieną mokėtina suma nesumokama, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme ar komercinėje sutartyje nustatytas palūkanas, skaičiuojamas nuo laiku nesumokėtų sumų, ir kompensaciją už patirtas išieškojimo išlaidas, kaip nurodyta šio įstatymo 7 straipsnyje.
9 straipsnis. Kreditoriaus atžvilgiu nesąžiningos komercinių sutarčių sąlygos ir nesąžininga komercinė praktika
1. Jeigu kreditorius mano, kad komercinės sutarties sąlyga ar komercinė praktika, susijusi su mokėjimo diena ar laikotarpiu, komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytų palūkanų dydžiu ar išieškojimo išlaidų kompensavimu, yra nesąžininga jo atžvilgiu, kilus ginčui, jis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą ar neteisminę ginčų nagrinėjimo instituciją dėl tokios komercinės sutarties sąlygos ar komercinės praktikos pripažinimo nesąžininga ir reikalauti atlyginti nuostolius.
2. Nustatant, ar komercinės sutarties sąlyga ar komercinė praktika yra nesąžininga kreditoriaus atžvilgiu, atsižvelgiama į visas konkretaus atvejo aplinkybes, įskaitant:
1) nukrypimą nuo gerosios komercinės praktikos, pažeidžiant sąžiningumo ir sąžiningo elgesio principus;
2) prekės, paslaugos ar darbų pobūdį;
3) aplinkybę, ar skolininkas nukrypo nuo šiame įstatyme nustatytų palūkanų dydžio, šio įstatymo 4 straipsnyje, 5 straipsnio 1, 3 ar 4 dalyje nustatyto mokėjimo laikotarpio arba nuo šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytos išieškojimo išlaidų sumos dėl objektyvių priežasčių.
3. Komercinės sutarties sąlyga ar komercinė praktika, dėl kurios negalima nustatyti palūkanų, yra nesąžininga kreditoriaus atžvilgiu.
4. Taikant šio straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad komercinės sutarties sąlyga ar komercinė praktika, dėl kurios negalima kompensuoti išieškojimo išlaidų, yra nesąžininga kreditoriaus atžvilgiu.
10 straipsnis. Ginčus nagrinėjanti institucija
1. Ginčus dėl šio įstatymo nuostatų pažeidimų, komercinių sutarčių sąlygų ar komercinės praktikos pripažinimo nesąžiningomis kreditoriaus atžvilgiu ir nuostolių atlyginimo nagrinėja teismas ar neteisminė ginčų nagrinėjimo institucija.
2. Be kreditoriaus, teisę pareikšti ieškinį gali ir jo interesams atstovaujantys asmenys.
Lietuvos Respublikos
mokėjimų, atliekamų pagal komercines
sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius (OL 2011 L 48, p. 1).“
2 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
1. Šis įstatymas įsigalioja 2013 m. kovo 1 d.
2. Šio įstatymo nuostatos taikomos komercinėms sutartims, sudarytoms po šio įstatymo įsigaliojimo.
3. Teisės aktuose pateiktos nuorodos į 2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/35/EB dėl kovos su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 1 tomas, p. 226) yra laikomos nuorodomis į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius (OL 2011 L 48, p. 1).
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ DALIA GRYBAUSKAITĖ
Ieškote greitų atsakymų į savo klausimus?
Suplanuokite nemokamą konsultaciją jau šiandien!
Užpildykite užklausos formą su Jums rūpimais klausimais. Mūsų komanda su Jumis susisieks per 24 valandas ir suteiks nemokamą teisinę konsultaciją.